M. K. Čiurlioniui 150

Iš Jadvygos Čiurlionytės prisiminimų:

Taip mums besėdint, staiga Kastukas parodė keistą reginį. Toli, toli, gale slėnio, pamiškėje, saulės apšviestoje pievoje žaibavo. Kas tai galėjo būti? Dangus giedras, nė vieno debesėlio, o čia viršum pievos žaibuoja. Ir taip keistai, tai viename pievos gale, tai kitame tik švysteli pažemiais žaibas, o kitoje lankos pusėje jam atsako kitas. Ir beveik be pertraukos: tai čia, tai vėl toliau, taip ir perveria visą pievos paviršių skaidri, nors ir saulės spindėjimo kiek nublankinta šviesa.

Grįžęs Kastukas papasakojo mums apie stebuklinguosius žaibus.

-Tai buvo paprasčiausias, bet labai įdomus dalykas, - kalbėjo jis. – Toli, pamiškėje, šienpjoviai pjovė šieną. Jie buvo taip toli nuo mūsų, kad paprasta akimi negalėjome jų matyti. Bet jų dalgiai atsispindėjo saulėje ir kiekvienas mostelėjimas dalgiu suliepsnodavo it žaibas, skleisdamas šviesą per visą pievą. Todėl mums ir atrodė, kad žaibuoja.

Simboliška, kad Mikalojaus Konstantino Čiurlionio prisiminimuose įamžintų šienpjovių Raigardo pievose vaizdas atgims jo 150-ųjų gimimo metinių proga:

2025 07 05 Tviskantys Raigardo dalgiai